Ateinantis
sezonas, bent jau teoriškai, turėtų tapti naujos „Arsenal“ epochos pradžia.
Klubas jau yra baigęs statyti Emirates stadioną ir išmokėjęs visus pagrindinius
su juo susijusius tr
umpalaikius finansinius įsipareigojimus, kurie kelerius
metus po išsikraustymo iš Highbury vis dar ribojo galimybes investuoti į
žaidėjus. Taip pat, bent jau kol kas, atrodo, jog ekipa nepraras nei vieno
tikrai svarbaus savo nario. Klubo lyderiai nepareiškė noro išvykti ir itin
stipriai nedomina galingesnių ekipų.
Šiame
kontekste iškyla vienas labai svarbus klausimas, kurį reikia išspręsti klubo
vadovybei. Trenerio Arsène Wenger kontraktas baigiasi kito sezono pabaigoje.
Jeigu neatsitiks kas nors labai netikėto prancūzas stovės už komandos vairo ir
kitais metais, tačiau klubo vadovai turi priimti sprendimą ar prieš sezoną
pasiūlyti klubo legendai naują kontraktą ar žiūrėti kaip jam seksis ir
sprendimą atidėti.
Ligšioliniai Wenger pasiekimai
Arsène
Wenger karjerą „Arsenal“ klube galima labai aiškiai suskirstyti į dvi dalis. Pirmoji
apima laikotarpį nuo atėjimo 1996 metais iki 2004/2005 metų sezono pabaigos, o
antroji nuo 2005/2006 metų iki dabar. Pirmasis etapas buvo pažymėtas pergalėmis
ir savo kaip vieno iš geriausių trenerių pasaulyje statuso įtvirtinimu. Tris
kartus laimėta „Premier“ lyga, keturis kartus į viršų iškelta FA taurė. 2003/2004
metų sezone „Premier“ lygoje nepralaimėtas nei vienas mačas. Papildomo žavesio
pridėjo tai, kad fanams bei neutraliems sirgaliams imponavo A. Wenger
propaguojamas atakuojantis futbolas ir savita prancūzo charizma.
Savaime aišku
norint galima rasti vietos ir kritikai. 2002/2003 metais iš rankų paleistas
„Premier“ lygos titulas, 2004 metais Čempionų lygos ketvirtfinalis su „Chelsea“
kur tuo metu labai stipriai atrodę „Arsenal“ paleido vieną iš geriausių savo
galimybių iškovoti prestižiškiausią senojo žemyno trofėjų. Tačiau apibendrinant
šiuos 10 sezonų neabejotinai galima pavadinti sėkmingais tiek klubui, tiek
treneriui.
Ateinančiame sezone A. Wenger klubui tikrai vadovaus, tačiau tolimesni jo karjeros keliais neaiškūs |
Simboline antrojo etapo pradžia galėtume
laikyti komandos kapitono Patrick Vieira pardavimą 2005 metų vasarą. Norint
pabaigti naujai statomą stadioną reikėjo papildomų lėšų, o šios pirmiausia
atėjo iš komandos žvaigždžių pardavimo. P. Vieira išvykimas buvo tik pradžia. Panašios
istorijos kartojosi metai iš metų. Ekipą paliko Thierry Henry, Emmanuel
Adebayor, Kolo Toure, Cesc Fabregas, Samir Nasri, galiausiai Robin van Persie.
Negana to paseno žaidėjai, kurie vedė komandą į pergales anksčiau – Robert
Pires, Fredrik Ljunberg, Dennis Bergkamp, Sol Campbell.
Gera A.
Wenger akis naujiems talentams ir puikūs sugebėjimai transferų rinkoje leido
nemažą dalį šių praradimų kompensuoti. „Arsenal“ ekipoje atsiskleidė ne vienas
talentas, tačiau rimčiau kovoti dėl titulų tokioje situacijoje buvo labai
sudėtinga. Galima paminėti kelis atvejus kai palankiau susiklosčius aplinkybėms
kažką laimėti buvo įmanoma. Tai pirmiausia žygis Čempionų lygoje 2005/2006
metais, kuomet buvo pralaimėta savo dominavimą dar tik pradedančiai „Barcelona“
ekipai, Lygos taurės finalai 2007 ir 2011 metais, kova dėl „Premier“ lygos
titulo 2007/2008 metų sezone. Tačiau kartais dėl sėkmės trūkumo, kartais dėl
varžovų pajėgumo, o kartais dėl žaidėjų ir trenerio klaidų suteikti fanams
progą džiaugtis taip ir nepavyko.
„Arsenal“
išsaugojo savo kaip vieno iš stipriausių Anglijos lygos klubų statusą, tačiau
fanams vienintelis atskaitos taškas yra titulai. Vis dažniau pasigirsta balsai
teigiantys, kad A. Wenger jau nebėra tinkamas žmogus vesti „Arsenal“ į priekį
tad kyla klausimą ką klubui šiuo metu reikštų naujas treneris arba senojo
pasilikimas?
Du scenarijai
Birželį britų
spaudoje buvo pasirodę gandų, kad „Arsenal“ valdyba yra pradėjusi derybas su
Arsène Wenger dėl naujo kontrakto. Tarp sirgalių šios žinios buvo sutiktos gana
dviprasmiškai. Viena vertus prancūzo statusas vis dar yra labai tvirtas, su juo
siejasi vienas iš pačių sėkmingiausių etapų klubo istorijoje, tačiau kartu
titulų badas verčia abejoti ar A. Wenger vis dar yra tinkamas treneris ir kelti
klausimą – galbūt naujas žmogus galėtų padėti šią situaciją pakeisti. Panašios
spekuliacijos turbūt tęsis tol kol bus priimtas vienoks ar kitoks sprendimas.
A. Wenger
pasilikimas ekipoje neabejotinai turėtų savų pliusų. Jis yra užsitarnavęs
didelę daugumos komandos žaidėjų pagarbą ir labai greitai sugeba prie savęs
pririšti naujus komandos narius. Būtent A. Wenger ko gero yra pagrindinė
priežastis kodėl ekipa taip ilgai savo gretose sugebėjo išlaikyti Cecs Fabregas
nors „Barcelona“ mėgino jį prisivilioti į savo gretas ne vieną vasarą iš eilės.
A. Wenger taip
pat dažnai būna svarbus faktorius siekiant pritraukti talentingiausius jaunus
futbolininkus. Eidami į „Arsenal“ jie žino, kad jeigu tik sugebės įrodyti, jog
yra verti žaisti paprastai gaus šansą įbėgti į aikštelę. Prancūzas paprastai pasitiki
žaidėjais nepaisant to kiek jiems yra metų. Tiesa yra ir kita medalio pusė.
Profesoriaus, kaip jį praminė yra paminę fanai, autoritetas iki galo nesustabdė
nuo išėjimo tokių žvaigždžių kaip Robin van Persie, Samir Nasri ar to pačio C.
Fabregas. O iškovoti titulai tokiam procesui kelią užkirsti galėtų.
Nepratęsus
kontrakto „Arsenal“ į naują sezoną žengtų apspisti spekuliacijų dėl A. Wenger
ateities. Tokia situacija nėra pražūtinga, visus metus panašiomis nežinojimo
nuotaikomis gyveno „Everton“ ekipa. Nebuvo tiksliai žinoma ar David Moyes
paliks klubą ar pratęs kontraktą. Spauda prie šio siužeto nuolatos grįždavo ir
pažerdavo įvairiausių spėjimų bei interpretacijų. Irisams tokia situacija
ypatingai didelių pasekmių lyg ir neturėjo, tačiau ir taip didelį spaudimą
patiriantiems futbolininkams papildomi trikdžiai nėra labai geras dalykas.
Patyręs verslininkas Stan Kroenke spręsdamas trenerio likimą veikiausiai nesivadovaus sentimentais |
Svarbiausias
sprendimas veikiausiai jau buvo priimtas kiek anksčiau, kai buvo nuspręsta, kad
A. Wenger vadovaus ekipai 2013/2014 metų sezone. Nežinant valdybos užkulisių
labai sunku spėlioti kaip ilgai užtruko pasitarimas sprendžiant šį klausimą, tačiau
sveikas protas leidžia spėti, kad toks pasitarimas tikrai buvo. Tuo labiau, kad
ir savininkas Stan Kroenke perėmė komandos valdymą tik ganėtinai neseniai ir
veikiausiai neturi labai daug sentimentų A. Wenger atžvilgiu.
Kontrakto
pratęsimą turbūt galėtume apibūdinti kaip saugų kelią. Nepaisant visų kritikos
strėlių, kurias galima paleist į A. Wenger už pastaruosius keletą metų jis
išlieka neįtikėtinai stabiliai savo darbą dirbančiu treneriu, kuris kiekvienais
metais atvairuoja ekipą į Čempionų lygą. Visai tikėtina, kad su didesniais
finansiniais resursais, kuriuos dabar turi prancūzas ir šiek tiek sėkmės jam
artimiausiu metu pavyks ką nors laimėti. Naujo trenerio paieškos būtų rizika,
kuri leistų tikėtis pagerėjusių rezultatų, tačiau kartu ir neapsaugotų nuo jų
smukimo, klubo identiteto kaitos ir žvaigždžių noro keltis kitur.