Kai 2010
Ciuriche vykusioje oficialioje ceremonijoje Sepp Blatter paskelbė, kad 2022 metų Pasaulio futbolo
čempionatas vyks Katare didelė dalis futbolo bendruomenės atsidūrė lengvame
šoke ir į šią žinią reagavo piktai. Žaibišku greičiu pasklido sąmokslo
teorijos, kurių epicentre buvo kaltinimai kyšiais ir svarstymai, jog sprendimas
buvo išimtinai politinis[1].
Praėjus keletui metų kontraversiškos su Kataru susijusios istorijos nesiliauja
ir, nors FIFA kol kas griežtai kartoja, kad sprendimas keičiamas nebus, kalbos
apie alternatyvas netyla.
Kodėl Kataras?
Ši Viduriniųjų
rytų šalis tikrai nėra ta vieta, kuri pirmiausia ateitų į galvą svarstant apie idealią
vietą rengti Pasaulio futbolo čempionatą. Nors futbolas čia ir yra pati
populiariausia sporto šaka, vietos žaidėjų lygis kyla, o dideli pinigai leidžia
prisivilioti senstančias žvaigždes, tačiau gilių tradicijų, kuriomis gali
pasigirti kitos valstybės taip greitai nesukursi. Šalis taip pat yra nedidelio,
kiek daugiau nei 11 tūkst. kvadratinių kilometrų, ploto. Palyginimui, vien
Vilniaus apskrities plotas yra arti 10 tūkst. kvadratinių kilometrų. Šioje
nedidelėje teritorijoje turės būti įrengta net dvylika stadionų, kuriuose vyks
varžybos. Ką daryti su tokiais dideliais sporto kompleksais praėjus masiniams
reginiams ne visada gerai apgalvojama[2]. Nepalankios
ir klimatinės sąlygos, birželio bei liepos mėnesiai oro temperatūra dažniausiai
viršija 40 laipsnių.
Tačiau vienas
dalykas, kurio Katarui netrūksta ir kuris leidžia bandyti apeiti visas
išvardintas problemas yra pinigai. Šalis turi labai didelius naftos ir gamtinių
dujų rezervus iš kurių pardavimo gautos lėšos leidžia investuoti į didžiulius
projektus. Kataras yra provakarietiška valstybė, XX amžiaus pabaigoje užmezgusi
glaudžius santykius su JAV ir besistengianti išlaikyti balansą tarp
musulmoniškos tradicijos ir integracijos į Vakarų pasaulį.
Darbas, kurį pradėjo Šeikas Mohammed bin Hamad bin Khalifa Al Thani dar toli gražu nebaigtas |
Sportas tapo sfera
leidžiančia įgyvendinti šį tikslą. Pasaulio futbolo čempionatas yra
didžiausias, tačiau ne vienintelis tokio pobūdžio projektas. Nuo 2002 metų čia
vyksta vis labiau įsitvirtinančios ir sportininkų dėmesio sulaukiančios dviračių
varžybos „Tour of Qatar“. 2004 pradėtos rengti MotoGP lenktynės, o nuo 2009 simbolinis
ATP World Tour sezono atidarymas. Išmonės ieškant geriausių būdų sukurti
įspūdingą reginį Katare vykstančių renginių organizatoriams tikrai netrūksta.
Roger Federer ir Rafael Nadal pirmą sezono mačą žaidė viena už kitą
įspūdingesnėse vietose[3].
Šalis netgi bandė gauti teisę rengti 2020 metų Olimpines žaidynes, tačiau šis
jų pasiūlymas buvo atmestas.
Didžiausias neaiškumas – čempionato data
Jeigu
pasiruošimas Pasaulio čempionatui vyktų sklandžiai pirminis šokas ir nerimas
greičiausiai jau būtų nurimęs, tačiau problemos ir klausimai susiję su būsima futbolo
švente išlieka. Futbolininkams ir treneriams svarbiausia iš jų yra jau minėta
didelė oro temperatūra. Žaisti futbolą svilinant didesnei 40 laipsnių karščiui
nėra labai gudri idėja. Tokiomis sąlygomis gali nukentėti tiek futbolininkų
sveikata, tiek žaidimo kokybė.
Patys
organizatoriai tikina, kad sugebės įrengti stadionus su reguliuojamu klimatu.
Tai nėra neįmanoma, ypač turint tokius finansus, kokiais disponuoja šalis[4],
tačiau karštis keltų problemų ir už aikštės ribų. Čia pirmiausia galima kalbėti
apie tai, kad dideli temperatūrų svyravimai, kuriuos tektų ištverti
futbolininkams būtų nemalonūs ir taip pat atsilieptų žaidimo kokybei. Didelis
karštis atbaidytų ir nemažą dalį futbolo gerbėjų, kurie vietoj kelionės į Viduriniuosius
rytus mieliau rinktųsi galimybę mačus stebėti prie TV ekranų.
Sprendimas
apie kurį svarsto FIFA šiai problemai spręsti yra čempionato perkėlimas į žiemą,
kai klimato sąlygos palankesnės. Šiam planui pritaria UEFA, tačiau
prieštaraujančiųjų kiekis irgi nemažas. Viena iš labiausiai oponuojančių šalių
– Australija. Čempionato perkėlimas į žiemą visiškai sujauktų vietinį
čempionatą. Įtampą didina ir tai, kad Australija buvo viena iš šalių
pretendavusi surengti čempionatą, tačiau pralaimėjusi Katarui. Tradicinis
futbolo kalendorius griūtų ir visoje Europoje. Čia suderinti tvarkaraščius būtų
šiek tiek paprasčiau, tereikėtų įterpti pertrauką viduryje sezono. „Arsenal“
treneris Arsene Wenger neseniai pareiškė, kad įsivaizduoja Pasaulio čempionatą žiemą,
tačiau kartu ir nusistebėjo kodėl šis klausimas nebuvo nuodugniai apsvarstytas
dar balsavimo metu.
Tačiau tokį
pasikeitimą reiktų suderinti ne vien su klubais. Ko gero net didesnė problema
būtų tai, kad TV transliacijos kirstųsi su tokiais renginiais kaip Superbowl ir
Žiemos olimpiada. Teoriškai įmanomi net ir teisiniai ieškiniai, nes TV kanalai
nusipirko rungtynių transliacijos teises tikėdamiesi, jog jos vyks vasarą ir,
kad nereikės konkuruoti su kitais sporto renginiais, kurie potencialiai gali
sumažinti žiūrovų auditoriją, o kartu ir pelną.
Žmogaus teisės ir kultūriniai skirtumai
Šalutiniai,
tačiau įtampą taip pat keliantys dalykai yra kultūriniai skirtumai bei žmogaus
teisės. Nors Kataro negalėtume pavadinti fundamentalistų židiniu, tačiau čia
dominuoja Islamo religija, o kartu ir egzistuoja tam tikros su ja susijusios
normos, kurios gal sukelti potencialių problemų.
Didžiausias
kultūrinis skirtumas tiesiogiai veikiantis čempionatą turbūt yra egzistuojantis
alkoholio vartojimo ribojimas. Jis nėra labai griežtas, Katare jau dabar yra
barų ir restoranų, kuriuose alkoholį vartoti leidžiama. Organizatoriai taip pat
yra kalbėję ir apie tai, kad bus įkurtos specialios sirgalių zonos, kuriose
prekyba alkoholiniai gėrimais irgi bus leidžiama. Tačiau daugiau nei tikėtina,
kad iš kitų šalių atvykę sirgaliai ne visada tinkamai gerbs vietinius papročius
ir elgsis laisviau negu norėtų vietiniai gyventojai bei valdžia. Didesnio ar
mažesnio mąsto nesusipratimai čia labai tikėtini.
Protestų primenančių šį Londone bus ir daugiau |
Antra didelė
problema nors tiesiogiai ir nesusijusi su futbolu, yra homoseksualų teisių
klausimas. Stipriai islamiškos tradicijos veikiamoje šalyje jie vis dar laikomi
neteisėtais. Nors tai ir yra visiškai nesusiję su Pasaulio čempionatu, tačiau
homoseksualų teisių gynėjai nepraleidžia galimybės šia proga eskaluoti problemą
ir kritikuoti Kataro valdžią bei FIFA. Nors galima teigti, kad dauguma didesnių
tokio pobūdžio renginių tampa pretekstu garsiau ištransliuoti žinutes apie
įvairias idėjas, tačiau tai, kad Pasaulio čempionatas pirmą kartą rengiamas
islamiškoje valstybėje veikiausiai šias pastangas gerokai paaštrins.
Paskutinis
smūgis, kurio susilaukė Kataras buvo britų dienraščio The Guardian paskelbta naujiena, kad infrastruktūrą čempionatui
statantys darbininkai iš Nepalo dirba praktiškai vergovės sąlygomis, o kelios
dešimtys jų mirė neatlaikę blogų sąlygų. Laikraščio duomenimis nuo 2013 birželio
4 iki rugpjūčio 8 dienos mirė 44 nepaliečiai darbininkai. Reiktų pastebėti, kad
tai nėra visiškai naujas dalykas. Organizacijos besirūpinančiomis žmogaus
teisėmis pranešimus susijusius su panašiais reiškiniais Katare pateikia jau ne
pirmus metus, tačiau Pasaulio čempionato kontekstas šią problemą itin
suaktualino.
Abejonės išliks
Vargu ar
klausimai susiję su čia aptartomis problemomis bus išspręsti greitai. Tam tikro
aiškumo kitais metais čia turėtų įnešti nebent vidinis FIFA tyrimas dėl galimo
kyšininkavimo renkant vietas 2018 ir 2022 metų Pasaulio čempionato vietas.
Nustačius didesnius pažeidimus ir taip nemaža abejonė dėl vietos tinkamumo tik
dar labiau sustiprėtų ir galbūt priverstų Sep Blatter bei visą FIFA vadovybę
pakeisti kol kas tvirtą nuomonę dėl pirmojo Pasaulio čempionato Viduriniuosiuose
rytuose.
[1] Kartu buvo paskelbta, kad 2018
metų Pasaulio čempionatas vyks Rusijoje. Abi šalys pasižymi dideliu natūralių
išteklių kiekiu. Neilgai truko sukurti teoriją, kad kai kurie balsai buvo
atiduoti ne renkantis geriausią variantą, o siekiant geresnių politinių santykių.
[2] Pavyzdžiui, Atėnų olimpinis
kaimelis po 2004 metų olimpiados tapo vaiduoklių miestu.
[3] Tik vieną iš keleto pavyzdžių
galite rasti čia – http://www.youtube.com/watch?v=jieLzWijRZQ