Palikti ar atleisti – štai kur klausimas

Andre Villas-Boas ne savo noru treniruojamą komandą
paliko jau antrą kartą per du metus

Rudenį po truputį pradeda šalti orai, tačiau kai kurie „Premier“ lygos treneriai šiuo metų laikotarpiu savo kėdėse pradeda jausti karštį. Bent keliems iš jų sezono eigoje tenka palikti postus dėl nepatenkinamų rezultatų. Šiemet šis „derlius“ ganėtinai gausus, darbo jau neteko Ian Holloway, Paolo di Canio, Martin Jol, Steve Clarke, Malky Mackay ir Andre Villas-Boas. Po pastarojo atleidimo Gary Neville sukritikavo tokį komandų vadovų elgesį teigdamas, kad norint pasiekti gerus rezultatus reikia laiko[1]. Čia, su minimalia statistikos pagalba, pamėginsime pažiūrėti ar tikrai naujo trenerio paskyrimas duoda teigiamą efektą. Analizei bus pasitelkti atvejai iš penkių pilnų „Premier“ lygos sezonų, nuo 2008/2009 iki 2012/2013.

Atvejų atranka

Penkių sezonų laikotarpis šiuo atveju yra pasirinktas atsitiktinai. Jis turėtų būti pakankamai ilgas, kad parodytų tendencijos egzistavimą arba neegzistavimą ir yra visiškai artimas dabarčiai. Per minėtą laiko tarpą kokios nors komandos treneris sezono metu pasikeitė 27 kartus. Čia neįskaičiuojami epizodai kai laikinas treneris vadovaudavo tik vieną ar pora mačų kol bus surastas pakaitalas.

Ne visi iš 27 atvejų atitinka problemą, kuri mus domina. 2008/2009 sezono pradžioje „West Ham“ ir „Newcastle“ ekipas paliko atitinkamai Alan Curbishley ir Kevin Keegan, tačiau jų pasitraukimo priežastys buvo nesutarimai su klubo vadovybe dėl to kieno žodis turėtų būti paskutinis kalbant apie žaidėjų pirkimą ir pardavimą. Tuo tarpu ekipų rezultatai buvo pakankamai geri, be to sezonas buvo tik prasidėjęs. Dėl to šiuos atvejus tenka atmesti. K. Keegan pakeitęs Joe Kinnear sezono vyriausiojo trenerio poste nebaigė dėl sveikatos problemų, o ne dėl nepatenkinamų rezultatų taigi šio atvejo į analizę irgi neįtrauksime.

Tai pačiais metais Harry Redknapp paliko „Portsmouth“, tačiau tai padarė savo noru. Lyginti vietoj H. Redknapp atėjusio, o vėliau atleisto Tony Adams ir jo įpėdinio Paul Hart rezultatus būtų netikslu, nes palyginus su kitais atvejais T. Adams komandą gavo jau sezonui prasidėjus ir negalėjo pasinaudoti tarpsezonio teikiamais pranašumais.

Dar vienas probleminis atvejis Gerard Houllier atėjimas į „Aston Villa“ pačioje 2010/2011 metų sezono pradžioje. Martin O‘Neill pasitraukė iš minėtos ekipos dar prieš sezoną, o kelis pirmus mačus vadovavęs Kevin MacDonald buvo tik laikinasis treneris. Šio pasikeitimo aplinkybės irgi pernelyg nutolsta nuo kitų atvejų, kad jį būtų galima įtraukti į analizę.

Galiausiai paskutinis klausimas iškyla dėl Roy Keane išėjimo iš „Sunderland“ 2008/2009 metais. Nuo kitų jį skiria tai, kad Roy Keane iš trenerio pareigų pasitraukė pats, o nebuvo atleistas. Visgi į analizę jis įtrauktas, nes „Sunderland“ rezultatai tuo metu buvo pakankamai nestabilūs, taigi ekipos situacija iš esmės su tampa su kitomis apie kurias čia kalbėsime.

Skaičiai

Atmetus visus aukščiau aptartus mums netinkamus atvejus liekame su 21 trenerio pakeitimu. Kokį efektą turėjo pasikeitimas žiūrėsime pasitelkę labai elementarią matematiką tai yra apskaičiuosime, kuris treneris per mačą vidutiniškai surinkdavo daugiau taškų. Viską sudėję į lentelę gauname štai tokius rezultatus.

Atvejis	Senas treneris	Naujas treneris	Senas vidurkis	Naujas vidurkis	Pokytis
08/09 Tottenham	Juande Ramos	Harry Redknapp	0,25	1,63	1,38
08/09 Sunderland	Roy Keane	Ricky Sbragia	1	0,91	-0,09
08/09 Blackburn	Paul Ince	Sam Allardyce	0,76	1,33	0,57
08/09 Chelsea	Luis Felipe Scolari	Guus Hiddink	1,96	2,61	0,65
09/10 Portsmouth	Paul Hart	Avram Grant	0,53	0,76	0,23
09/10 Manchester City	Mark Hughes	Roberto Mancini	1,71	1,8	0,09
09/10 Bolton	Gary Megson	Owen Coyle	1	1,05	0,05
09/10 Hull City	Phil Brown	Ian Dowie	0,83	0,67	-0,16
10/11 Newcastle	Chris Hughton	Alan Pardew	1,19	1,23	0,04
10/11 Blackburn	Sam Allardyce	Steve Keane	1,24	1,24	0
10/11 West Bromwich	Roberto di Matteo	Roy Hodgson	1,04	1,6	0,56
10/11 Liverpool	Roy Hodgson	Kenny Dalgish	1,25	1,83	0,58
11/12 Sunderland	Steve Bruce	Martin O'Neill	0,85	1,42	0,57
11/12 QPR	Neil Warnock	Mark Hughes	0,85	1,11	0,26
11/12 Wolverhampton	Mick McCarthy	Terry Connor	0,84	0,31	-0,53
11/12 Chelsea	Andre Villas-Boas	Roberto di Matteo	1,7	1,64	-0,06
12/13 Chelsea	Roberto di Matteo	Rafael Benitez	2	1,96	-0,04
12/13 QPR	Mark Hughes	Harry Redknapp	0,33	0,84	0,51
12/13 Southampton	Nigel Adkins	Mauricio Pochettino	1	1,19	0,19
12/13 Reading	Brian McDermott	Nigel Adkins	0,79	0,63	-0,16
12/13 Sunderland	Martin O'Neill	Paolo di Canio	1	1,1	0,1

Paskutinis stulpelis čia rodo skirtumą tarp to kiek vidutiniškai taškų ekipa rinko su senu ir kiek su nauju treneriu. Žaliai nuspalvintas langelis žymi, kad naujam treneriui sekėsi geriau, raudonai, kad blogiau.

Rezultatai sufleruoja, kad trenerio pakeitimas yra gera priemonė rezultatams pagerinti. Iš 21 karto keturiolikoje matomas rezultatų pagerėjimas, 1 kartą rezultatai identiški ir 6 kartus jie blogesni. Santykis dar labiau pasikeičia argumento už naudai, jeigu atmetame atvejus, kuriuose pokytis yra labai nedidelis (mažesnis nei 0,1 taško)[2].

Už skaičių

Tokia statistika parodo mums tam tikrą tendenciją, tačiau kartu ir pateikia supaprastintą realybės vaizdą[3]. Tikrovėje treneriams reikėjo tvarkytis su įvairiomis skirtingomis situacijomis – sunkiu arba lengvu tvarkaraščiu, traumomis, vidinėmis komandos problemomis. Dėl to nenorėtų apsiriboti vien tik anksčiau pateiktais duomenimis, bet ir įvesti kelis patikslinimus susijusius su konkrečiais atvejais.

Vienas iš labiausiai išsišokančių rezultatų yra labai prasti „Wolverhampton“ rezultatai komandos vairą perėmus Terry Connor. Viena vertus tai neturėtų stebinti žinant tai, kad Terry Connor nebuvo visiškai naujas treneris. Jis buvo Mick McCarthy asistentas dar šiam treniruojant vilkus. Padarius tik tokį pakeitimą sunku tikėtis tradicinių pozityvių efektų, kuriuos sukelia naujo žmogaus atėjimas, pavyzdžiui, bent laikino moralinio pakilimo ir naujos taktikos įnešto šviežumo bei netikėtumo.

Kita vertus reiktų pastebėti ir tai, kad tarp aptariamų epizodų yra dar du kai buvo paaukštintas žemesnes pareigas užėmęs trenerių štabo narys, o ne ieškota naujo veido. Tai Steve Keane ir Ricky Sbragia situacijos. Šiais atvejais nuopuolio nėra, o rezultatai išlieka stabilūs. Visgi tiek Steve Keane, tiek Ricky Sbragia paveldėjo gerokai funkcionalesnes ekipas nei Terry Connor, be to ankstesniame sezono etape. Nors norint daryti tvirtesnius apibendrinimus reikėtų peržiūrėti didesnį atvejų kiekį, tačiau peršasi, šiaip jau sveiko proto iš anksto ir padiktuota hipotezė, kad tiesiog paaukštinus, kurį nors trenerių štabo narį didelių pokyčių ekipos žaidime nebus. „Wolverhampton“ atveju galima stebėti jau iki tol prasidėjusį ir iki sezono galo nusitęsusį formos kritimą, o „Sunderland“ ir „Blackburn“ atvejais maždaug tokius pat stabilius, bet neypatingus rezultatus. 

Viskas ką jums reikia žinoti apie "Wolverhampton" būklę 2012 metų žiemą yra šioje nuotraukoje

Kitas išsiskiriantis atvejis 08/09 metų sezono „Tottenham“ situacija. Kardinalus pasikeitimas čia stebimas ne vien dėl naujo trenerio efekto, o ir dėl to, kad su Juande Ramos pentinų  rezultatai buvo ypatingai prasti. Nepaisant to kas treniruoja komandą su tokiu stipriu vidutinioku surinkti tik 2 taškus per 8 varžybas yra neįtikėtinas rezultatas. Tam reikia ne vien blogo treniravimo, keistai susiklosčiusių aplinkybių, bet ir absoliutaus elementarios sėkmės trūkumo.

Keletu atvejų kaip pavyzdžiui Nigel Adkins pakeitimo į Maurico Pochettino ar Chris Hughton į Alan Pardew galima teigti, jog naujieji komandų treneriai iš senųjų gavo tvirtą pagrindą ant kurio galėjo lipdyti tolesnius rezultatus. Tačiau lygiai taip pačiai veikiausiai turėtų veikti ir atvirkštinis variantas – blogas ekipas paveldėję treneriai turi spręsti ir paveldėtas ydas. Tik detali kiekvieno atvejo analizė leistų spręsti kiek ankstesnis įdirbis turėjo įtakos rezultatams, o kiek tai naujo trenerio nuopelnas.

Ilgalaikiai ir trumpalaikiai tikslai

Šių rezultatų nereikėtų pervertinti. Gary Neville nėra neteisus sakydamas, kad norint pasiekti rezultatų reikia tęstinumo ir pasitikėjimo. Ne visi Sero Alex Ferguson karjeros metai buvo gražūs, jeigu būtų klausoma tik fanų nuomonės Arsene Wenger jau seniai nebetreniruotų „Arsenal“. Netgi „Newcastle“ pasitikėjimas Alan Pardew, kuris šiaip jau nėra pats talentingiausias treneris pasaulyje, atrodo duoda tam tiktų teigiamų rezultatų. Pernai metais „Aston Villa“ vadovai turėjo daugiau nei pakankamai priežasčių išmesti lauk Paul Lambert, tačiau išliko kantrūs ir sezono pabaigoje ekipa iššovė.

Tačiau bent jau trumpalaikiame, vieno sezono, laikotarpyje trenerio pakeitimas gali būti efektyvus būdas pagerinti rezultatus. Kartais kai komandos kovoja dėl išlikimo lygoje ar vietos Čempionų lygoje tai gali būti lemiamu faktoriumi leidžiančiu aplenkti varžovą. Kai kalba sukasi apie milijonus svarų ir komandos ateitį tokią trumpa perspektyva dažnai gali būti svarbesnė už ilgalaikį planą. Tai nereiškia, kad visada mąstoma vien strategiškai, Malky Mackay „Cardiff“ savininko Vincent Tan buvo išmestas dėl sveiku protu sunkiai suvokiamų priežasčių. Gerai bent tai, kad tokie atvejai futbole, bent jau kol kas, išlieka daugiau išimti, o ne taisykle.

---

[1] Interviu galite rasti čia http://www.youtube.com/watch?v=fdWK7RfStnM

[2] Tokie yra 11/12 Chelsea, 12/13 Chelsea, 10/11 Newcastle, 10/11 Blackburn, 09/10 Bolton, 09/10 Manchester City, ir 08/09 Sunderland.

[3] Klasikinė gylio ir pločio problema kai kalbant apie daug atvejų ignoruojamos įvairios smulkios detalės.