„Arsenal“ dilema

Ateinantis sezonas, bent jau teoriškai, turėtų tapti naujos „Arsenal“ epochos pradžia. Klubas jau yra baigęs statyti Emirates stadioną ir išmokėjęs visus pagrindinius su juo susijusius tr

umpalaikius finansinius įsipareigojimus, kurie kelerius metus po išsikraustymo iš Highbury vis dar ribojo galimybes investuoti į žaidėjus. Taip pat, bent jau kol kas, atrodo, jog ekipa nepraras nei vieno tikrai svarbaus savo nario. Klubo lyderiai nepareiškė noro išvykti ir itin stipriai nedomina galingesnių ekipų.

Šiame kontekste iškyla vienas labai svarbus klausimas, kurį reikia išspręsti klubo vadovybei. Trenerio Arsène Wenger kontraktas baigiasi kito sezono pabaigoje. Jeigu neatsitiks kas nors labai netikėto prancūzas stovės už komandos vairo ir kitais metais, tačiau klubo vadovai turi priimti sprendimą ar prieš sezoną pasiūlyti klubo legendai naują kontraktą ar žiūrėti kaip jam seksis ir sprendimą atidėti.

Ligšioliniai Wenger pasiekimai

       Arsène Wenger karjerą „Arsenal“ klube galima labai aiškiai suskirstyti į dvi dalis. Pirmoji apima laikotarpį nuo atėjimo 1996 metais iki 2004/2005 metų sezono pabaigos, o antroji nuo 2005/2006 metų iki dabar. Pirmasis etapas buvo pažymėtas pergalėmis ir savo kaip vieno iš geriausių trenerių pasaulyje statuso įtvirtinimu. Tris kartus laimėta „Premier“ lyga, keturis kartus į viršų iškelta FA taurė. 2003/2004 metų sezone „Premier“ lygoje nepralaimėtas nei vienas mačas. Papildomo žavesio pridėjo tai, kad fanams bei neutraliems sirgaliams imponavo A. Wenger propaguojamas atakuojantis futbolas ir savita prancūzo charizma.

Savaime aišku norint galima rasti vietos ir kritikai. 2002/2003 metais iš rankų paleistas „Premier“ lygos titulas, 2004 metais Čempionų lygos ketvirtfinalis su „Chelsea“ kur tuo metu labai stipriai atrodę „Arsenal“ paleido vieną iš geriausių savo galimybių iškovoti prestižiškiausią senojo žemyno trofėjų. Tačiau apibendrinant šiuos 10 sezonų neabejotinai galima pavadinti sėkmingais tiek klubui, tiek treneriui.

Ateinančiame sezone A. Wenger klubui tikrai vadovaus, tačiau
tolimesni jo karjeros keliais neaiškūs

       Simboline antrojo etapo pradžia galėtume laikyti komandos kapitono Patrick Vieira pardavimą 2005 metų vasarą. Norint pabaigti naujai statomą stadioną reikėjo papildomų lėšų, o šios pirmiausia atėjo iš komandos žvaigždžių pardavimo. P. Vieira išvykimas buvo tik pradžia. Panašios istorijos kartojosi metai iš metų. Ekipą paliko Thierry Henry, Emmanuel Adebayor, Kolo Toure, Cesc Fabregas, Samir Nasri, galiausiai Robin van Persie. Negana to paseno žaidėjai, kurie vedė komandą į pergales anksčiau – Robert Pires, Fredrik Ljunberg, Dennis Bergkamp, Sol Campbell.

Gera A. Wenger akis naujiems talentams ir puikūs sugebėjimai transferų rinkoje leido nemažą dalį šių praradimų kompensuoti. „Arsenal“ ekipoje atsiskleidė ne vienas talentas, tačiau rimčiau kovoti dėl titulų tokioje situacijoje buvo labai sudėtinga. Galima paminėti kelis atvejus kai palankiau susiklosčius aplinkybėms kažką laimėti buvo įmanoma. Tai pirmiausia žygis Čempionų lygoje 2005/2006 metais, kuomet buvo pralaimėta savo dominavimą dar tik pradedančiai „Barcelona“ ekipai, Lygos taurės finalai 2007 ir 2011 metais, kova dėl „Premier“ lygos titulo 2007/2008 metų sezone. Tačiau kartais dėl sėkmės trūkumo, kartais dėl varžovų pajėgumo, o kartais dėl žaidėjų ir trenerio klaidų suteikti fanams progą džiaugtis taip ir nepavyko.

„Arsenal“ išsaugojo savo kaip vieno iš stipriausių Anglijos lygos klubų statusą, tačiau fanams vienintelis atskaitos taškas yra titulai. Vis dažniau pasigirsta balsai teigiantys, kad A. Wenger jau nebėra tinkamas žmogus vesti „Arsenal“ į priekį tad kyla klausimą ką klubui šiuo metu reikštų naujas treneris arba senojo pasilikimas?

Du scenarijai

Birželį britų spaudoje buvo pasirodę gandų, kad „Arsenal“ valdyba yra pradėjusi derybas su Arsène Wenger dėl naujo kontrakto. Tarp sirgalių šios žinios buvo sutiktos gana dviprasmiškai. Viena vertus prancūzo statusas vis dar yra labai tvirtas, su juo siejasi vienas iš pačių sėkmingiausių etapų klubo istorijoje, tačiau kartu titulų badas verčia abejoti ar A. Wenger vis dar yra tinkamas treneris ir kelti klausimą – galbūt naujas žmogus galėtų padėti šią situaciją pakeisti. Panašios spekuliacijos turbūt tęsis tol kol bus priimtas vienoks ar kitoks sprendimas.

A. Wenger pasilikimas ekipoje neabejotinai turėtų savų pliusų. Jis yra užsitarnavęs didelę daugumos komandos žaidėjų pagarbą ir labai greitai sugeba prie savęs pririšti naujus komandos narius. Būtent A. Wenger ko gero yra pagrindinė priežastis kodėl ekipa taip ilgai savo gretose sugebėjo išlaikyti Cecs Fabregas nors „Barcelona“ mėgino jį prisivilioti į savo gretas ne vieną vasarą iš eilės.

A. Wenger taip pat dažnai būna svarbus faktorius siekiant pritraukti talentingiausius jaunus futbolininkus. Eidami į „Arsenal“ jie žino, kad jeigu tik sugebės įrodyti, jog yra verti žaisti paprastai gaus šansą įbėgti į aikštelę. Prancūzas paprastai pasitiki žaidėjais nepaisant to kiek jiems yra metų. Tiesa yra ir kita medalio pusė. Profesoriaus, kaip jį praminė yra paminę fanai, autoritetas iki galo nesustabdė nuo išėjimo tokių žvaigždžių kaip Robin van Persie, Samir Nasri ar to pačio C. Fabregas. O iškovoti titulai tokiam procesui kelią užkirsti galėtų.

Nepratęsus kontrakto „Arsenal“ į naują sezoną žengtų apspisti spekuliacijų dėl A. Wenger ateities. Tokia situacija nėra pražūtinga, visus metus panašiomis nežinojimo nuotaikomis gyveno „Everton“ ekipa. Nebuvo tiksliai žinoma ar David Moyes paliks klubą ar pratęs kontraktą. Spauda prie šio siužeto nuolatos grįždavo ir pažerdavo įvairiausių spėjimų bei interpretacijų. Irisams tokia situacija ypatingai didelių pasekmių lyg ir neturėjo, tačiau ir taip didelį spaudimą patiriantiems futbolininkams papildomi trikdžiai nėra labai geras dalykas.

Patyręs verslininkas Stan Kroenke spręsdamas trenerio likimą veikiausiai nesivadovaus sentimentais

Svarbiausias sprendimas veikiausiai jau buvo priimtas kiek anksčiau, kai buvo nuspręsta, kad A. Wenger vadovaus ekipai 2013/2014 metų sezone. Nežinant valdybos užkulisių labai sunku spėlioti kaip ilgai užtruko pasitarimas sprendžiant šį klausimą, tačiau sveikas protas leidžia spėti, kad toks pasitarimas tikrai buvo. Tuo labiau, kad ir savininkas Stan Kroenke perėmė komandos valdymą tik ganėtinai neseniai ir veikiausiai neturi labai daug sentimentų A. Wenger atžvilgiu.

Kontrakto pratęsimą turbūt galėtume apibūdinti kaip saugų kelią. Nepaisant visų kritikos strėlių, kurias galima paleist į A. Wenger už pastaruosius keletą metų jis išlieka neįtikėtinai stabiliai savo darbą dirbančiu treneriu, kuris kiekvienais metais atvairuoja ekipą į Čempionų lygą. Visai tikėtina, kad su didesniais finansiniais resursais, kuriuos dabar turi prancūzas ir šiek tiek sėkmės jam artimiausiu metu pavyks ką nors laimėti. Naujo trenerio paieškos būtų rizika, kuri leistų tikėtis pagerėjusių rezultatų, tačiau kartu ir neapsaugotų nuo jų smukimo, klubo identiteto kaitos ir žvaigždžių noro keltis kitur.