Bjauriojo ančiuko istorija: „Swansea“ kelias į pergalę Lygos taurės finale

„Swansea“ tai pietų Velse įsikūręs ir šiuo metu Anglijos „Premier“ lygoje žaidžiantis futbolo klubas. Jo pavadinimas, kaip tai dažnai pasitaiko Anglijoje, sutampa su miestu (liet. Svonsis), kuriam klubas atstovauja. Tačiau ekipa taip pat gerai žinoma pagal savo pravardę – gulbės. Tai tinkamas komandos apibūdinimas. Balta namų apranga žaidžiančius, solidų ir elegantišką futbolo stilių demonstruojančius „Swansea“ žaidėjus lengva sutapatinti su šiuo paukščiu.

Šių metų vasario 24 dieną gulbės laimėjo didžiausią pergalę klubo istorijoje. Rezultatu 5-0 nugalėję „Bradford“ vienuolikę „Swansea“ iškovojo Lygos, arba dar kitaip vadinamą, „Capital One“, taurę. Tai pirmas tokio prestižo trofėjus komandos istorijoje.

Tačiau dar visai neseniai „Swansea“ atrodė visai ne kaip gulbės, o greičiau priminė Hans Christian Andersen aprašytą bjaurųjį ančiuką. Šis klubas buvo žinomas tik vietiniams miesto gyventojams ar žmonėms, kurie detaliai seka žemesnių Anglijos futbolo lygų gyvenimą.

Simboliniu istorijos, kurią čia pamėginsiu papasakoti, pradžios tašku galima laikyti momentą įvykusį lygiai penkis metus prieš tai kai dabartinis treneris Michaelis Laudrupas iškėlė į viršų Lygos taurę. Tuomet, 2007 metų vasario 24 dieną, „Swansea“ treneriu buvo paskirtas jokios analogiško darbo patirties neturintis 33 metų ispanas Roberto Martinezas.

R. Martinezas padarė pirmuosius žingsnius transformuojant klubą

Šis žmogus nebuvo visiškai nežinomas klubo sirgaliams. 2003 metų sausį jis atėjo į komandą kaip žaidėjas ir suvaidino svarbią rolę išvengiant iškritimo į žemesnę lygą. „Swansea“ tuo metu ką tik buvo nukritę į ketvirtąjį pagal pajėgumą divizioną ir praėję didelių finansinių problemų palikusią savininkų kaitą. Klubas rūpinosi kaip išgyventi, o ne progresuoti. Tačiau 2007 metais situacija jau buvo pagerėjusi, juodžiausios dienos buvo praeityje.

Treneriu tapęs R. Martinez klube pradėjo taikyti visiškai naują futbolo filosofiją. Ispaniškoje futbolo mokykloje išaugęs treneris įdiegė savo žaidėjams idėją apie kamuolio kontrolės ir tikslių perdavimų svarbą. Tai atrodo paprasta, tačiau Anglijoje, o ypač žemesniuose šios šalies futbolo divizionuose, vis dar pakankamai gajus mąstymas, kad svarbiausia kamuolį kuo greičiau pasiųsti link varžovų vartų, į paskutinį aikštės trečdalį. O ten jau taktiką galėtume pavadinti posakiu „kaip Dievas duos“.

Tačiau R. Martinez „Swansea“ pritaikė tą pačią strategiją, kurią jau buvo pradėję įgyvendinti ir tobulinti tokie klubai kaip „Arsenal“ ir „Barcelona“. Iš dalies dėl to Katalonijos ekipą atsiminsime kaip vieną iš sėkmingiausių klubų modernaus futbolo eroje, o jau šiek tiek vėliau panašus stilius pavers Ispanijos futbolo rinktinę galingiausia jėga Europoje ir Pasaulyje.

Kamuolio kontrolė ir perdavimai tapo šių komandų tikslu ir priemone, strategija ir taktika. Toks stilius leido ne vien sėkmingai griauti varžovų gynybą. Natūralu, kad kontroliuojant mačą pačiam jo kontroliuoti negali varžovas. Priešininkų žaidėjams labai nemalonu didžiąją dalį varžybų bėgioti paskui tiksliai perdavinėjamą kamuolį. Aišku sėkmingai įgyvendinti viską aikštėje nėra paprasta, tačiau surinkus tinkamą žaidėjų kolektyvą įmanoma.

Pirmajame pilname R. Martinezo sezone komanda laimėjo „League One“ titulą ir padarė tai labai užtikrintai. Surinkti 92 taškai ir nepralaimėta 18 mačų iš eilės. Į antrąjį pagal stiprumą Anglijos divizioną buvo sugrįžta po 24 metų pertraukos. Vien tai klubo sirgaliams jau atrodė kaip milžiniškas laimėjimas, tačiau geriausia buvo ateityje.

Tiesa, tolimesnės pergalės jau buvo siejamos ne su R. Martinez vardu. 2009 metų birželį ispanas perėjo į „Premier“ lygoje žaidžiantį „Wigan Athletic“ klubą[1]. Jo pakaitalu „Swansea“ ekipoje tapo portugalas Paulo Sousa. Jis klubą treniravo tik vieną sezoną, o lygoje užėmė neblogą 7 vietą, tačiau po to priėmė pasiūlymą perimti „Leicester City“ vairą.

Po P. Sousos išvykimo klubo treneriu tapo kita labai svarbi figūra Brendan Rodgers. Svarbu paminėti tai, kad R. Martinez sukurtas klubo identitetas per šią trenerių kaitą nei kiek nenukentėjo. Ispano darbą nuosekliai tęsė ir B. Rodgersas. Tai nereiškia, kad klube nebuvo jokios kaitos. Kiekvienas treneris turi savų idėjų, kurias siekia įgyvendinti, keičiasi ir klube žaidžiantys futbolininkai, tačiau principai, kuriais rėmėsi gulbės išliko tie patys.

Toks  tęstinumas nuo R. Martinezo iki P. Sousos, o vėliau B. Rodgerso nėra visiškai savaime suprantamas dalykas. Skaitytojai, kurie atidžiau domisi futbolu jau ilgesnį laiką turbūt galėtų prisiminti ne vieną atvejį kai komandų žaidimo stilius, priklausomai nuo trenerio norų, stipriai keičiasi. Tai ne visada būna blogai, tačiau ne visada ir padeda.

Vienas iš geriausių paskutinių metų nepavykusios kaitos pavyzdžių galėtų būti Andre Villas-Boas mėginimas treniruoti „Chelsea“. Nesėkmingas bandymas pakeisti susižaidusios veteranų komandos identitetą vargu ar buvo vienintelė priežastis kodėl portugalui nepavyko išsilaikyti savo poste, tačiau bent jau dalį atsakomybės tam suversti galima. Tuo labiau, kad A. Villas-Boas sėkmingai įrodė, jog jo taktikos gali veikti, vadovaudamas „Tottenham Hotspurs“.

2011 metais B. Rodgers auklėtiniams pavyko patekti į atkrintamąsias „Champsionship“ varžybas, kuriose buvo varžomasi dėl kelialapio į „Premier“ lygą. Pusfinalyje gulbės susitiko su „Nothingam Forest“ ekipa. Pirmasis mačas baigėsi lygiosiomis 0-0, tačiau atsakomajame „Swansea“ įrodė savo pranašumą rezultatu 3-1. Finale 4-2 buvo įveiktas „Cardiff City“. „Swansea“ tapo pirmuoju Velso klubu iškovojusiu teisę žaist „Premier“ lygoje.

Debiutas mėginant sustabdyti S. Aguero buvo sunkus

Į gulbių šansus išlikti tarp elito buvo žiūrima skeptiškai. Nelabai pozityviai turėjo nuteikti ir pirmasis sezonas mačas. Būsimieji čempionai „Manchester City“ pakrikštijo lygos naujokus laimėdami rezultatu 4-0. Tačiau po to komanda stabiliai pradėjo rinkti taškus ir sezoną baigė vienuoliktoje vietoje.  Beje, antroje sezono pusėje buvo atsikeršyta ir tuo metu vis dar atkakliai dėl titulo kovojusiems skriaudikams iš pirmojo mačo. Liberty stadione vykusios varžybos baigėsi minimalia „Swansea“ pergale rezultatu 1-0.

Po sezono komanda atsidūrė nežinioje, nes B. Rodgers, jau spėjęs susikurti sau neprastą reputaciją, išvyko į „Liverpool“. O gal tiksliau reikėtų sakyti, kad visiems atrodė jog komanda yra nežinioje, išskyrus komandos vadovybę. Juk situacija nebuvo tokia jau skirtinga palyginus su tais momentais kai ekipą paliko R. Martinez ar P. Sousa.

Lygos taurė daugumai "Swansea" žaidėjų tapo kol kas
didžiausiu pasiekimu jų karjerose

Naujuoju treneriu tapo Michael Laudrup. „Swansea“ žaidimas ne tik, kad nesuprastėjo, bet ir pagerėjo. Turbūt neverta net sakyti, kad stilistika išliko ta pati. Už pirmąjį sezoną gauti TV transliacijų pinigai leido komandą sustiprinti tokiais žaidėjais kaip puolėjas Michu ir saugas Jonathan de Guzman. Abu jie šiame sezone tapo kertiniais ekipos nariais ir labai svariai prisidėjo prieš iškovotos Lygos taurės. "Swansea" nebuvo pastumdėliai ir lygoje kur greitai įrodė, kad kovos dėl vietų ne lentelės apačioje, o pirmojoje jos pusėje. 

Po minėtos pergalės M. Laudrup sutiko pratęsti savo kontraktą dar vienam sezonui. Tai džiugios žinios klubo gerbėjams, tačiau spekuliacijų dėl galimo dano išvykimo jos nepabaigė. Visgi gulbe iš bjauriojo ančiuko pavirtusio klubo sėkmės priežasčių nevertėtų sieti tik su viena ar kita pavarde. „Swansea“ yra puikus pavyzdys, kad šių dienų futbolo komandoms yra kaip niekad svarbus metodiškas ir tvirtas vadovavimas bei nuoseklus strategijos laikymasis. Tokio tvaraus modelio kūrimas kontrastuoja su kartais net ir didesniais pinigais disponuojančiais, tačiau aiškaus plano kaip juos panaudoti neturinčiais klubais.

---

[1] Beje sirgaliai šį veiksmą suprato kaip išdavystę ir iki šiol jaučia nuoskaudą ispano atžvilgiu. Nors R. Martinezo norą išbandyti save aukštesniame lygyje galima suprasti, tačiau būdamas „Swansea“ treneriu jis nuolatos pabrėždavo lojalumo svarbą. Tiesa, jeigu žiūrėsime į karjeros kelią toks R. Martinezo sprendimas neabejotinai pasiteisino. Pirmieji žingsniai „Premier“ lygoje buvo skausmingi, tačiau ispanas sėkmingai tobulėjo ir šią vasarą ne be reikalo tapo David Moyes  įpėdiniu „Everton“ ekipoje.